Metų mezginiai 2022

Prieš porą metų susierzinusi, jog nepavyksta nunerti tokio megztinio, kokio norisi, pasiėmiau į rankas virbalus – pabandymui. Tuomet net neįsivaizdavau, kad mezgimas ne tik nurungs nėrimą, bet taps mano vienu pagrindinių hobių, nes ir toliau norėsis vis kažką „pabandyti” – tai naują techniką, tai dar nebandytus siūlus, spalvas, dizainą… Mezgimas man – tobulas balansas tarp atsipalaidavimo (rankoms vis kartojant tuos pačius veiksmus, smegenys labai gerai pailsi) ir kūrybos (nors pats procesas gan mechaniškas, daug kūrybinių sprendimų vyksta renkantis spalvas, dizaino elementus, formas). Idėjų dažniausiai ieškau (ir savo progresą seku) ravelry tinklapyje. Šiemet sumaniau pasidaryti apžvalgą, kiek ir ko numezgiau per metus, kurie eksperimentai vykę, o ką teko išardyti (ar bent paslėpti stalčiuje…) Kviečiu pasižvalgyti, kokie buvo mano metų mezginiai 2022-aisiais:

Užbaigti mezginiai: 22 (iš jų padovanoti – 15)

Smagiausia dalis – pamatyti kiek objektų man pavyko pabaigti iki galo. Dažnai žmonės, sužinoję, kad mėgstu megzti, vis pakomentuoja „o, tai tau reikėtų atsidaryti internetinę parduotuvėlę ir pardavinėti savo gaminius„. Yra bent kelios priežastys, kodėl to nedarau, bet viena jų – mezgimas išties lėtas procesas. 22 mezginiai per metus – ne tiek jau ir daug, ypač žinant, kad hobiui skiriu bent kelias valandas per savaitę. Žinoma, galima būtų megzti naudojantis mezgimo mašina. Nesu to bandžiusi, bet įtariu, kad tai nesuteiktų man tiek džiaugsmo, kiek kuriant audinį savo rankomis.

Pirmaisiais mezgimo metais labai norėjau megzti sau (megztinius, palaidines, kepures) ir transformuoti visą savo spintą į rankų darbo gaminius. Atradus, kaip malonu vilkėti natūralius audinius paprasčiausiai nebesinori įsigyti kažko gražaus, bet „plastikinio” greitos mados parduotuvėje, mieliau pasidaryti pačiai (svajoju ateityje išmokti ir siuvimo subtilybių)! Vis dėlto 2022-aisiais spinta jau buvo puspilnė, o noras megzti niekur nedingo. Norėjau pasidalinti tuo džiaugsmu ir su artimaisiais, tad didžioji dalis užbaigtų projektų – net 15 – buvo skirti dovanai.

Kol kas padovanoti visą megztinį ryžausi tik kartą – vyrui. Kaip jau minėjau, tai užtrunka ilgai, tad norisi, kad galutinys gaminys tikrai pradžiugintų gavėją. Bet nežinant žmogaus išmatavimų, mėgstamų dizaino elementų, sudėtinga sukurti tobulą gaminį. Dažniausiai dovanojau kiek lengviau pritaikomus dalykus – pirštines, kojines, šalius. Tuomet tereikėjo atspėti (ar sužinoti) gavėjo mėgstamas spalvas ir batų dydį kojinėms 🙂

Visi (užbaigti) mano metų mezginiai:

Išardyti: 4

Mezgimas ir ardymas yra neatsiejami vienas nuo kito. Tiesiog siaubingai nemėgstu ardyti – ne tik todėl, kad prarandu gabalą jau sukurto drabužio, bet ir todėl, kad siūlas praranda savo formą, dažnai ima veltis, jei naudojami keli siūlai – jie susisuka tarpusavyje. Žodžiu, imuosi ardymo tik tada, kai nėra kitos išeities. Kelių eilių nuardymai net neverti paminėjimo, tokių šiemet pasitaikė nemažai ir tai visiškai normali proceso dalis – kartais užsižioplindama įveldavau klaidą ar pastėbdavau, jog mano skaičiavimai buvo netinkami ir norimai formai išgauti reikia padaryti šiek tiek pakeitimų. Bet pilnai išardžiau vos keturis gaminius.

Du šaliai dovanojimui.

Abu mezgiau turėdama galutinį terminą – gavėjo gimtadienį. Tiek vienu, tiek antru atveju padariau tą pačią klaidą – pasirinkau kiek ambicingus modelius su daug nėrinių, kurie reikalauja susikaupimo. Man patinka megzti nėrinius – tiek rezultatas, tiek pats procesas mane džiugina. ?Vis dėlto, tai nėra pats geriausias pasirinkimas turint laiko limitą. Tad abu pradėtus šalius išardžiau tam, kad pasirinkčiau kiek paprastesnius, bet sparčiau įveikiamus modelį.

„Vestuvinis” megztinis.

2022-ųjų rugsėjį su vyru atšventėme savo vestuves. Šiai progai labai norėjau šventiško megztuko, kurį galėčiau užsimesti ant suknelės, jei būtų šalta. Pasirinkau gražų modelį iš moheros siūlų ir nuostabių nėrinių, numezgiau gerą trečdalį ir tik tuomet susivokiau, kaip nepatogu bus jį apsivilkti! Kadangi neketinau būti su megztuku visą dieną, kur kas praktiškiau buvo rinktis susiaučiamą ar susagstomą megztinį, nei apsivelkamą per galvą (su papildoma rizika susigadinti šukuoseną ir makiažą). Taigi, teko ardyti!

„April” kardiganas.

Apie šį dizainerės PetiteKnit modelį svajojau nuo tada, kai pradėjau megzti. Ilgą laiką galvojau, kad dar neturiu pakankamai įgūdžių (ir kantrybės – megztinis mezgamas gan plonu siūlu ant nedidelio skersmens virbalų). Galiausiai susikaupiau, praleidau gerą savaitę megzdama ir…paaiškėjo, kad padariau klaidą skaičiavimuose, tad neteisingai susidėliojau akis ir iškreipiau proporcijas. Buvo labai liūdna ardyti tai, kam skyriau tiek daug laiko. Kadangi kardiganas mezgamas sudėjus du siūlus, ardant teko pasitelkti į pagalbą vyrą, kad būtų sparčiau. Užtrukome porą valandų ir namai buvo pilni moheros siūlelių… Taip ir nepasiryžau vėl imtis šio projekto (nors siūlai vis dar laukia savo eilės).

Procese: 2

Du praėjusiais metais pradėti projektai taip ir netapo mezginiais. Vienas iš jų – nuostabi figūrą pabrėžianti suknelė iš minkštučių alpakos sūlų. Ketinau ją nusimegzti antrai vestuvių dienai, bet pernelyg pasitikėjau aprašymu ir pasimatavau ją kiek per vėlai, tad ne visai atitiko mano proporcijas. Nusprendžiau, kad prieš vestuves ir taip daug reikalų, tad atidėjau ją į šalį ir tikiuosi užbaigsiu ją šiemet.

Antrasis – megztinis iš nuostabių medvilnės ir moheros mišinio siūlų, kuriuos gavau dovanų gimtadienio proga. Labai norėjosi jiems pasirinkti ypatingą projektą, „Bindweed” megztinis pasirodė tiesiog nuostabus. Nors pradžia ėjosi labai sparčiai, pasimečiau kažkur pirmosios rankovės schemose ir niekaip nesusikaupiu grįžti prie šio projekto. Nors siūlų kuriamas audinys atrodo nuostabiai – lengvutis ir su pūkeliu, juos megzti nėra labai lengva – net su mediniais virbalais jie vis taikosi nuslysti. Taip pat, supratau, jog nesu itin didelė pynių mėgėja, turiu labai susikaupti jas megzdama. Taigi kol kas šis nuostabus projektas liūdi stalčiuje, tikiuosi, kad turėdama daugiau laiko (pvz.: per atostogas) sugrįšiu prie jo.

Metų pasiekimas

Jei reikėtų įvardinti vieną šių metų pasiekimą – tai šis Marzena Kołaczek Zoria megztinis. Tai buvo pirmasis mano megztas kardigano tipo megztinis (man asmeniškai tokia konstrukcija yra sudėtingesnė), pradėdama jį nesitikėjau, kad pavyks įgyvendinti viską taip, kaip noriu, tad rinkausi pačius pigiausius vilnos siūlus. Bet rezultatas mane labai džiugina – tiek spalvos pasirinkimas, tiek tai, jog pasirinkau megztinį megzti trumpesnį ir prigludusį.

Taip pat džiaugiuosi išbandžiusi keletą man naujų technikų: pynes, „burbuliukus”, kelis naujus kojinių kulno metodus (pvz.: „afterthought heel”, kuris labai naudingas mezgant raštuotas kojines), išmokusi megzti pirštines.

Mezgimo planai 2023-iesiams

• 12 porų kojinių – kiekvienam metų mėnesiui. Kojinės neužima daug laiko, visada smagu išbandyti naujus raštus ir spalvas, be to – turiu kam dovanoti (vilnonines kojines išbandę draugai ir giminaičiai prašo numegzti daugiau). Tad pamaniau, kad smagu būtų išsikelti sau iššūkį ir kas mėnesį numegzti bent po porą kojinių.
• Pabaigti „Bindweed” megztinį. Įsivaizduoju, ir prie ko jį vilkėsiu, ir koks nerealus bus pats audinys, tik reikia susikaupti toms nelemtoms pynėms.
• Prieš perkant naujus siūlus, sumegzti bent dalį turimų. Turbūt kiekviena mezgėja supras mane – sunku praeiti pro naują siūlų parduotuvę, keliaujant po kitas šalis norisi parsivežti kokį ypatingą kamuolėlį kaip suvenyrą, puiki akcija mėgstamiems siūlams reiškia, kad reikia jų prisipirkti tiek, kad užtektų megztiniui… Taip mano siūlų dėžĖ tapo dėžėmIS, stalčiai jau sunkiai varstosi, nes ten vis įsiterpia kokia siūlų gija… Žodžiu, metas sustoti ir pasidžaugti tuo, ką turiu (ir visa tai paversti mezginiais, o ne tik grožėtis bei glostyti tuos puikiuosius siūlus)!
• Rasti projektą ypatingiesiams Guanaco siūlams. Per praėjusias Kalėdas gavau nuo vyro nerealią dovaną – kelis kamuoliukus 100% guanaco siūlų. Trumpai, tai nuostabias savybes turintis, švelnus, prabangus siūlas. Visus metus galvojau, ką iš jų numegzti, turiu net kelis variantus, bet niekaip nepasiryžtu pradėti. Blogiausia, kas gali nutikti – teks gaminį išardyti ir pradėti iš naujo, tad kaip ir nėra nieko, kas mane stabdytų. Tereikia tik nuspręsti, jog jau atėjo metas šiems nuostabiems siūlams ir mėgautis procesu.
• Skirti daugiau laiko užbaigtų gaminių fotografavimui. Užbaigusi mezginį skubu jį padovanoti (ar pati apsivilkti) ir dažnai nuotraukos būna labai skubotos, nekokybiškos. Norėčiau 2023-aisiais skirti kiek daugiau laiko tam, kad nuotraukos atspindėtų užbaigtų projektų grožį.

Jei mezgimas – ir tavo širdžiai artima veikla, būtų labai smalsu sužinoti, ką mezgei 2022-aisiais ir kokius projektus nekantrauji pradėti šiemet!